​Žemas durų slenkstis – laukiami ne tik savanoriai

Palangos jaunimo ir savanorystės centro pastate darbuotojai įsikūrė šiemet gegužę. Bet ši vieta jau subūrė įvairaus amžiaus žmones, norinčius bendrauti, pagelbėti kitiems arba dalyvauti bendruomenės gyvenime.

Vos pravėrus Palangos jaunimo ir savanorystės centro (PJSC) duris akimirksniu prie kojų atsidūrė didelė balta labradorė. Draugiškai nusiteikusi ji apuostė kojas ir, savaip pasisveikinusi, atsigulė ant grindų darbuotojų kabinete.

Ir jas, ir šunį pro didelį pastato langą stebėjusi mergaitė nuskubėjo link karstynių, esančių ties centro pastatu, ir, įsikibusi į turėklus, ėmė vartytis kūlversčiais.

„Čia galima savanoriauti? – sukluso mergaitės močiutė, išgirdusi, kad į centrą gali užeiti visi, kam tik rūpi savanorystė. – Maniau, kad tai tik jaunimui skirta vieta.“

Pamažu kaupia patirtį

„Rusiškai vengiu kalbėti, – PJSC dirbanti ukrainietė Ilona Luana Stesenko per porą metų, praleistų Lietuvoje, puikiai išmoko kalbėti lietuviškai.

Ji yra tarptautinės savanorystės ir integracijos specialistė. Jaunimo centre Luana įsidarbino vasarą ir ėmėsi darbo su migrantais iš Ukrainos, Baltarusijos, kitų šalių siekdama plėtoti tarptautinės savanorystės galimybes Palangoje.

Prieš trejus metus traukdamasi nuo agresorės Rusijos sukelto karo baisybių Ukrainoje ji su mama ir broliu pasiekė Lietuvos pajūrį ir į tuometinę Palangos kultūros ir jaunimo centro atvirąją jaunimo erdvę „Be stogo“ pirmiausia atėjo kaip lankytoja.

Netrukus I.L.Stesenko pradėjo savanoriauti. Kartu ji baigė tarptautinių santykių magistro studijas, atliko praktiką Ukrainos ambasadoje Lietuvoje, o tada įsidarbino PJSC.

„Sukūriau pagalbos imigrantams strategiją – kaip juos konsultuoti, padėti susitvarkyti dokumentus, surasti kalbos kursus“, – užsiminė Luana.

Ji – viena iš nedidelės PJSC komandos, kuri tiesiogiai dirba su jaunimu. Jos kolegės – jaunimo darbuotojos Asta Tiškutė ir Loreta Lingytė – jau turi įgijusios ir nemažai patirties.

„Su Palangos jaunimu dirbu maždaug penkerius metus. Mano užduotis – pasirūpinti įvairiomis paslaugomis bei priemonėmis, kurių reikia jauniems žmonėms. Pavyzdžiui, mums buvo ypač svarbu sukurti erdvę, kurioje galima saugiai praleisti laiką.

Laikomės žemo slenksčio principo, o tai reiškia, kad bet kas gali ateiti į centrą, tačiau jame tenka laikytis tam tikrų elgesio taisyklių – pas mus negali būti jokios diskriminacijos, jokių patyčių ar smurto“, – sakė A.Tiškutė.

Pasak jos, į centrą dažnai užsuka jaunuoliai pažaisti stalo ar kompiuterinių žaidimų, merginos – išsikepti picų ar tortilijų.

Svarbiausia, kad jas pagaminus pasivaišinti pakviečiami kiti centro lankytojai.

„Jeigu jauni žmonės susigalvoja veiklos ir nori jos imtis, mūsų darbas – jiems padėti. Idėjas čia galima įgyvendinti kone iš karto – čia pat pamatyti ir rezultatą.

Taip pat mano užduotis yra papasakoti jiems apie tos veiklos pasekmes ir atsakomybę“, – pasakojo Asta.

Jos kolegė L.Lingytė su jaunimu dirba dvejus metus.

„Man daugiau tenka dirbti su trumpalaikiais savanoriais – jaunais žmonėmis, kurie Palangoje vasarą atostogauja arba laikinai apsigyvena kartu su padirbėti atvykstančiais tėvais“, – pasakojo Loreta.

Jos darbas labiau susijęs su komunikacija ir veiklos viešinimu, taip pat su bendruomenės gyvenimu.

„Už savivaldybės skirtas lėšas PJSC nupirko fotografavimo įrangą. Ja naudodamiesi bendruomenei rengiame nemokamas fotosesijas. Pabandėme pirmą kartą pakviesti į jas palangiškius per Kalėdas, vėliau – per Valentino dieną ir kitomis progomis.

Nesu profesionali fotografė, tačiau sulaukiu daugybės pagalbininkų, pavyzdžiui, kartu su Palangos jaunimu toms sesijoms pagaminome vadinamąsias fotosieneles – nuotraukoms skirtą foną.

Mums pačioms tokie sumanymai yra naudingi, nes mokomės būti kartu su jaunimu, bendrauti, dirbti“, – kalbėjo L.Lingytė.

Dar viena Loretos ir Astos veiklos sritis – individualus darbas su žmonėmis, patenkančiais į sudėtingas situacijas.

„Esame jaunimo darbuotojos – atvejo koordinatorės. Kartu su partneriais vykdome Lietuvoje projektą „Jungtys“, kuris skirtas mažiau galimybių turintiems, nesimokantiems, nedirbantiems 14–29 metų žmonėms“, – užsiminė Loreta.

Ir, žinoma, visos trys darbuotojos pradeda pradedantiems savanoriams nuo mažiausio savanorystės laiptelio – pagalbos tvarkantis pačiame centre iki savanorystės organizuojant renginius ir talkinant per juos.

Trijų krypčių veikla

„Kadangi centre galioja žemo slenksčio taisyklės, pas mus visi ir visada yra laukiami“, – patikino centro direktorė Laura Janušienė.

Tie visi – tai ir jaunimas, ir senjorai, ir bet kokio amžiaus žmonės, kuriems priimtina savanorystė, taip pat neformalių grupių ar nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Jauniausias savanoris, su kuriuo centras yra pasirašęs savanorystės sutartį, yra vos dvylikos metų, nes čia savanoriauja ir jo mama. O vyriausiai savanorei šiuo metu 82 metai.

„Mūsų centro veikla aprėpia tris sritis. Viena jų – darbas su jaunimu, kita – plėtojame savanoriškos veiklos vertybes ir tradicijas, trečia – Palangos bendruomenės sutelktumo didinimas: įvairių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, neformalių grupių partnerystė“, – aiškino L.Janušienė.

Anot jos, viena nuolatinių PJSC veiklų – senjorams skirti užsiėmimai, kuriuos organizuoja savanoriai.

„Pas mus į centrą senjorai ateina žaisti biliardo, turime jų ir šokančių, ir dainuojančių. Vidutinis jų amžius sukasi apie 80 metų. Juos globoja ir Palangos Trečiojo amžiaus universitetas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Palangos savanorių grupė, Palangos „Bočiai“, o kartu – ir mūsų centras“, – sakė L.Janušienė.

Savanorių pagalbos prireikia ir socialiai pažeidžiamiems žmonėms, pavyzdžiui, gyvenantiems globos namuose. Palangos savanoriai prisideda prie jų užimtumo: kartu neria, mezga, skaito ar užsiima kita veikla.

Dažniausiai jiems padeda vyresnio amžiaus savanoriai arba savanoriaujantis jaunimas, kuris nori „pasimatuoti“ socialinės rūpybos profesiją.

„Kita savanorystės vieta – įvairūs renginiai ir miesto šventės. Retai būna tokių, kuriems neprireikia savanorių pagalbos.

Vienas didžiausių renginių Palangoje šiemet buvo Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kuriose talkino per 200 savanorių.

Savanoriai talkino ir pučiamųjų muzikos festivalyje „Amber Wind“.

Turime jaunuolių, kurie savanoriauja fotografuodami renginiuose“, – pasakojo L.Janušienė. 

Visiems atvira erdvė 

Gana dažnai žmonės į PJSC ateina tiesiog jame pabūti. 

„Mokyklose jauni žmonės yra spaudžiami mokytis, neformaliuose būreliuose – taip pat. Pas mus, PJSC, viskas vyksta paprasčiau. Čia galima žaisti kompiuterinius žaidimus, didžėjauti, klausytis muzikos. Įvairią veiklą padeda įgyvendinti ir mūsų partneriai. 

Jaunuoliai imasi įvairios veiklos. Jeigu regime, kad kas nors jiems ypač patinka, nukreipiame į kitas švietimo institucijas, pavyzdžiui, Moksleivių klubą ar meno, sporto mokyklą. 

Būna, kad jauni žmonės norėtų išmokti groti gitara – tuomet padedame jiems surasti mokytoją, o kartais juo būna ir savanoris. 

O štai norinčius išmokti žaisti šachmatais pamoko irgi savanoriai. Dažniau tai būna vyresnio amžiaus žmonės, kurie žaidžia kartu su pradedančiaisiais“, – paaiškino L.Janušienė. 

Dar viena šio centro darbuotojų veiklos niša – tai pagalba žmonėms, kuriems kyla iššūkių, susijusių su kompiuteriniu raštingumu. Jiems padedama prisijungti prie socialinių tinklų, dirbti su tam tikromis programomis, užpildyti prašymus. 

Be to, viena mergina, savanoriaujanti Jaunimo savanoriškoje tarnyboje, moko senjorus anglų kalbos. 

„Viskas mūsų centre vyksta natūraliai, – patikino L.Janušienė. – Dažnai girdime sakant: „Tas jaunimas šiais laikais“, ir prisegama neigiamų epitetų. 

Jaunimo darbuotojos daro taip: jeigu iškyla problema, kurios neįmanoma iš karto išspręsti, ji sugula į projektą. 

Būtent taip ir atsirado projektas „Tas jaunimas šiais laikais“, kurį finansuoja Jaunimo reikalų agentūra. 

Projekto metu mes subtiliai primename vyresniems žmonėms, kad visi buvome jauni, ir keičiame nuostatas – siekiame parodyti aktyvius, sportuojančius, gebančius gyventi sveikai jaunus žmones. 

Pavyzdžiui, turime nupirkę paspirtukų, riedlenčių, BMX dviračių, kuriais galima naudotis nemokamai. Jaunuoliai traukia į Palangos ekstremalaus sporto aikštyną, o mes, panaudodami projektų lėšas, samdome jiems trenerius“, – taip centro veiklą apibūdino jo vadovė Laura. 

Projektą kūrė palangiškiai 

Naujame Palangos jaunimo ir savanorystės centro pastate, esančiame Vytauto gatvėje, prieš Muzikinį fontaną, darbuotojai įsikūrė šiemet gegužę. 

Pastatas yra pirmasis nepriklausomos Lietuvos istorijoje, sukurtas atsižvelgiant į jaunimo svajones, sumanymus ir pasiūlymus. 

Idėjų konkurse už tokią pastato koncepciją balsavo Palangos jaunimas, jį projektavo architektų firma „2L architektai“. 

Pats pastatas simbolizuoja atvirumą – viena jo fasadinė siena yra stiklinė. Tokia ji sumanyta tam, kad iš išorės būtų regima, kas vyksta viduje. 

Ties statiniu įrengtas amfiteatras – renginiams ir įvairiai veiklai skirta vieta. 

Didžiulį paveikslą, puošiantį PJSC renginiams skirtą erdvę, padovanojo menininkas Algis Kriščiūnas, o Palangos miesto savivaldybė – Vytauto Karčiausko interaktyvią skulptūrą „Svajonės pildosi“. 

Vienoje centro patalpų įrengtos 6 darbo vietos, čia transformavus stalus galima rengti susitikimus, o įprastai joje pabūti ateina pavieniai žmonės, kuriems reikia tylos ir galimybės susikaupti.